girtuoklis

Lithuanian

Etymology

girtas (“drunk”) +‎ -uoklis.

Pronunciation

IPA^(key): /ɡʲɪrˈtu͡ə.klʲɪs/

Noun

girtuõklis m (plural girtuõkliai, feminine girtuõklė) stress pattern 2

1. drunk, drunkard

Declension

Declension of girtuõklis

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	girtuõklis	girtuõkliai
genitive (kilmininkas)	girtuõklio	girtuõklių
dative (naudininkas)	girtuõkliui	girtuõkliams
accusative (galininkas)	girtuõklį	girtuokliùs
instrumental (įnagininkas)	girtuokliù	girtuõkliais
locative (vietininkas)	girtuõklyje	girtuõkliuose
vocative (šauksmininkas)	girtuõkli	girtuõkliai